poprastis

póprastis, -ė adj. (1) 1. gana prastas, menkas: Póprasti buvo kviečiai Ėr. Poprasti buvo grūdai: pelų saujo[je] gerai kad rasi penkis grūdus Plt. Obuoliai pigūs, bet póprasčiai Mrj. Žemė tenai póprastė, gero augimo nėr ko laukt Sb. 2. skurdokas.

póprasčiai adv.: Mas jau póprasčiai tegyvenam Nmk.

3. kuris menkokos išvaizdos, pažiūrėti nelabai koks: Vyras bagotas, ale póprastis Trgn. An būdo (iš veido) póprastė – noselė poilgė Slm. 4. gana paprastas, neišdidus: Tu būk póprastė Trgn.